Ekonominė diplomatija

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2014.07.07 15:23

Ekonominė diplomatija  – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami valstybės ekonominiai interesai užsienyje (pvz., atveriamos užsienio šalių rinkos šalies paslaugoms ir prekėms, mezgami, palaikomi ir plėtojami ekonominiai ir su jais susiję santykiai su užsienio valstybių subjektais).

Užsienio reikalų ministerija yra viena iš valstybės ekonominius interesus įgyvendinančių institucijų, užtikrinanti diplomatinį atstovavimą valstybės ekonominiams interesams užsienyje. Eksporto ir investicijų skatinimas, verslo interesų gynimas, palankių tarptautinės prekybos sąlygų kūrimas ir užtikrinimas dvišaliais ir daugiašaliais instrumentais, objektyvių Lietuvos privalumų pristatymas pasaulyje yra vieni svarbiausių Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos uždavinių.

Narystė Europos Sąjungoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje suteikia naujų svarių priemonių Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje įgyvendinti.          

Lietuvos ekonominius interesus užsienyje atstovauja Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Daugiau kaip 50 Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, bendradarbiaudamos su ekonominius valstybės interesus įgyvendinančiomis valstybės institucijomis, su institucijomis, skatinančiomis eksportą, investicijas ir turizmą – VšĮ Versli Lietuva, VšĮ Investuok Lietuvoje, VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Valstybiniu turizmo departamentu – taip pat komercijos atašė, teikia įvairias su eksporto skatinimu ir verslo tarptautine plėtra susijusias paslaugas.

Priklausomai nuo atstovybių dydžio, teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis įvairiose šalyse gali būti skirtingi.

Rinkų atvėrimas, rinkų prieigos gerinimas

Eksportas, kuris buvo vienas iš lemiamų ekonominės krizės padarinių eliminavimo veiksnių , išlieka vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Lietuvos diplomatinė tarnyba padeda ne tik įtvirtinti ir išlaikyti eksportuotojų laimėjimus tradicinėse mūsų šaliai rinkose, bet ir atveria duris į naujas perspektyvias rinkas.

Eksporto, investicijų, turizmo skatinimo, kitų ekonominių interesų įgyvendinimo dimensija visada yra sudėtinė aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų programų dalis. Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, dalyvaudamos rengiant oficialius vizitus, atsižvelgia ir į kitų su ekonomine diplomatija susijusių institucijų, verslo interesus.

Dvišalio ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo klausimai reguliariai aptariami dvišalėse tarpvyriausybinėse komisijose. Tokias komisijas Lietuva turi sudariusi su Azerbaidžanu, Baltarusija, Lenkija, Kinija, Ukraina, Kazachstanu, Rusija ir Uzbekistanu, šiuo metu sudaroma komisija su Turkmėnistanu.

Palankesnių sąlygų išorinėse (ne ES) rinkose siekiama dedant pastangas mažinti ar panaikinti muitų mokesčius ir netarifinius barjerus. Dėl muitų mokesčių ir netarifinių barjerų kylantys klausimai sprendžiami dvišalėmis priemonėmis, taip pat ir aukštų pareigūnų vizitus metu, Europos Komisijos ir daugiašalio bendradarbiavimo (pvz., Pasaulio prekybos organizacija) instrumentų pagalba.

Siekiant gerinti sąlygas Lietuvos verslui užsienyje, deramasi dėl investicijų apsaugos susitarimų. Lietuvos investuotojų interesus Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Austrijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Belgijos-Liuksemburgo ekonominėje sąjungoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Indijoje, Islandijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Jordanijoje, Juodkalnijoje, Kazachstane, Kinijoje, Kirgizijoje, Kroatijoje, Pietų Korėjoje, Kuveite, Latvijoje, Lenkijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Olandijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje, Vengrijoje, Vietname ir Vokietijoje gina su šiomis šalimis sudarytos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Taip pat inicijuojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kiti teisės aktai.

Rinkų atvėrimo ir prieigos gerinimo tikslai įgyvendinami diplomatų rezidavimo ir akreditacijos valstybėse renkant aktualią informaciją, mezgant ir palaikant naudingus ryšius su tų šalių valdžios institucijomis ir verslo organizacijomis, bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida, tiesiogiai bendraujant su tų šalių įmonėmis ir su Lietuvos įmonėmis, dirbančiomis atitinkamose rinkose, įtraukiant į įvairias veiklas lietuvių bendruomenės atstovus, Lietuvos garbės konsulus.

Prekybos kliūčių su trečiosiomis šalimis (ne ES) šalinimas ir ES rinkų prieigos strategijos įgyvendinimas

Prekybos kliūtys, kurias sukuria trečiosios šalys, siekdamos apsaugoti savo gamintojus, yra didelė problema eksportui tradicinėse rinkose, investicinei veiklai užsienyje skatinti ir plėtoti, naujoms rinkoms įsisavinti. Šiandien muitų tarifai nebėra pagrindinė eksporto kliūtis. Netarifiniai barjerai ir kitos rinkos apsaugos reguliavimo priemonės - diskriminaciniai techniniai reglamentai ir standartai, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, muitinės procedūros, apribojimai tiesioginėms užsienio investicijoms ir pan. - vis dažniau minimi kaip didžiausios kliūtys patekti į užsienio šalių rinkas.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos Komisija yra pasirengusi teikti pagalbą, susijusią su prekybos barjerų šalinimu, tačiau siekiant sėkmingai dirbti šį darbą būtinas nuolatinis ir atviras diplomatų ir verslo dialogas, keitimasis aktualia informacija.

Apie prekybos barjerus ir tarptautinės plėtros kliūtis įmonės gali informuoti Užsienio reikalų ministeriją el. paštu [email protected]

Europos Komisija taip pat siūlo įvairius instrumentus, kurie padėtų spręsti ES eksportuotojų ir investuotojų problemas, prisidėtų prie prekybos sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ES eksporto rinkose.

Vienas iš tokių instrumentų yra ES Rinkų prieigos strategija. Jos tikslas - per Europos Komisijos, ES valstybių narių diplomatų ir verslininkų bendradarbiavimą veiksmingai šalinti trečiųjų šalių taikomas prekybos kliūtis.

Svarbi ES Rinkų prieigos strategijos dalis yra Rinkų prieigos duomenų bazė, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos apie patekimo į trečiųjų (ne ES) šalių rinkas sąlygas.

Smulkiosios ir vidutinės įmonės, planuojančios tarptautinę plėtrą ne ES šalyse, naudingą informaciją gali rasti Europos Komisijos sukurtoje duomenų bazėje, kurioje yra pateikiami užsienio valstybių prekybos rūmų, verslo organizacijų kontaktiniai duomenys, informacija apie valstybių ekonominės raidos tendencijas, ūkio sektorių rodiklius.

Prekybos barjerai ES vidaus rinkoje

ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Ūkio ministerija.

Naujienlaiškio prenumerata