ambasadorė S. Maslauskaitė-Mažylienė dalyvavo kardinolo Josifo Slipyj mirties ir Romos Šv. Sofijos bazilikos pašventinimo metinių iškilmėje
Ukrainos apaštališkojo egzarchato kvietimu ambasadorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė dalyvavo kardinolo Josifo Slipyj (1892–1984) 40-ųjų mirties ir Romos Šv. Sofijos bazilikos 55-ųjų pašventinimo metinių iškilmėje.
Josifas Slipyj gimė Galicijoje, tuometinėje Austrijos-Vengrijos karūnos žemėje. 1917 m. įšventintas kunigu, 1920-1922 m. studijavo Romoje popiežiškajame Rytų institute, popiežiškuosiuose Tomo Akviniečio ir Grigaliaus universitetuose. 1939 m. gruodžio 22 d. su popiežiaus Pijaus XII palaiminimu Slipyj buvo slapta įšventintas Lvivo arkivyskupu koadjutoriumi.
1941 m. birželio 30 d. Josifas Slipyj parėmė Ukrainos valstybės paskelbimo aktą. 1944 m. lapkričio 1 d. Slipyj tapo Ukrainos graikų katalikų bažnyčios vadovu. Sovietų kariuomenei užėmus Lvivą, 1945 m. J. Slipyj kartu su kitais vyskupais buvo NKVD suimtas ir nuteistas aštuoneriems metams sunkiųjų darbų Sibiro gulage. Tai buvo pirmas žingsnis sovietų valdžios planuotame Ukrainos graikų katalikų bažnyčios likvidavime. 1963 m. Nikitos Chruščiovo administracija, spaudžiant popiežiui Jonui XXIII ir JAV prezidentui Johnui F. Kennedžiui jį paleido.
1963 m. vasario 9 d. arkiv. Slipyj atvyko į Romą, dalyvavo Vatikano II Susirinkime. Romoje jis atstatė Ukrainos katalikų Šv. Sergijaus ir Bakcho bažnyčią, jos teritorijoje įkūrė muziejų, nakvynės namus. 1967-1968 m. jo iniciatyva Romoje, Via Boccea gatvėje, pastatyta Santa Sofijos bazilika.
1960 m. Slipyj atgaivino Ukrainos teologijos mokslinę draugiją tremtyje, 1963 m. atkūrė „Bohoslovia“ („Teologija“), o 1976 m. - žurnalo „Dzvony“ („Varpai“) leidybą.