Paminėtos Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos įkūrimo 75-ąsias metinės
Kovo 6 d. paminėtos Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos įkūrimo 75-ąsias metinės. Šventė prasidėjo trečiadienio rytą Šv. Petro aikštėje popiežiaus Pranciškaus bendrojoje audiencijoje, kurios metu Pranciškus pasveikino Lietuvių kolegijos studentus ir absolventus, ir palinkėjo „dar labiau priartinti savo gyvenimą prie Kristaus, Gerojo Ganytojo, ir būti džiaugsmingais Evangelijos skelbėjais“.
Sukakties minėjimo proga buvo aukojamos padėkos Mišios Švč. M. Marijos didžiojoje bazilikoje, vyko jubiliejinė konferencija apie kolegijos istoriją ir jos dangiškąjį globėją šv. Kazimierą.
Mišioms Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos popiežiaus Pauliaus V koplyčioje, kurios altoriuje kabo garsioji Dievo Motinos Salus Populi Romani ikona, vadovavo Šventojo Sosto dvasininkijos dikasterijos prefektas kard. Lazarus You Heung-sikas, koncelebravo bazilikos nepaprastasis komisaras arkivyskupas Rolandas Makrickas, Lietuvos vyskupai, kolegijos rektorius ir kelios dešimtys kunigų – buvusių kolegijos studentų.
Po Mišių priešais Švč. M. Marijos didžiąją baziliką esančios Popiežiškosios Lombardijos seminarijos patalpose vyko oficialūs sveikinimai. Prezidento Gitano Nausėdos atsiųstame sveikinime pažymima: "Kai pokario Lietuvoje siautėjo sovietinio režimo gaivalas, kai dundėjo gyvuliniai vagonai į Sibirą, lietuvių kolegijos įsteigimas Amžinajame mieste ir popiežiškųjų kolegijos teisių įgijimas buvo viltingas įvykis, įaugęs į istoriją ir sukūręs lietuvių išeivijos antikomunistinės veiklos organizavimo centrą."
Jubiliejinėje konferencijoje Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė-Mažylienė skaitė pranešimą apie šv. Kazimiero kulto ženklus Romos bibliotekose ir Italijos bažnyčiose, o Vatikano radijo redaktorius Saulius Augustinas Kubilius pristatė Lietuvių kolegijos Romoje kūrimosi istoriją.
Sumanymas Romoje įkurti lietuvių kolegiją siekia tarpukario metus, tačiau jis buvo įgyvendintas tik po Antrojo pasaulinio karo, kai Romoje atsidūrė kelios dešimtys nuo komunistų iš Lietuvos pabėgusių kunigų ir klierikų. Iš pradžių jie laikinai glaudėsi kitose Romos kolegijose. 1946 m. iš Amerikoje gyvenusio kunigo Antano Briškos dosnios aukos buvo buvo įsigyti du nedideli simetriški rūmeliai netoli nuo Laterano Šv. Jono bazilikos. Kolegija kanoniškai buvo įkurta 1948 m.
Kolegija išleido apie du šimtus kunigų. Tarp jų yra Vilniaus arkivyskupas emeritas kard. Audrys J. Bačkis, dabartinis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, du Vilniaus augziliarai – vysk. Arūnas Poniškaitis ir vysk. Darius Trijonis. Šios kolegijos auklėtinis yra ir Popiežiškosios Didžiosios Švč. M. Marijos bazilikos nepaprastasis komisaras arkivyskupas Rolandas Makrickas. Romoje lietuvių kolegijoje gyveno vėliau Panevėžio vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi tapęs vysk. Romualdas Krikščiūnas (1930–2010). Popiežiškosios Lietuvių kolegijos alumnas buvo ir apaštališkasis nuncijus arkivysk. Jonas Bulaitis (1933–2010).
Šiais laikais Lietuvių kolegijos studentų bendruomenei priklauso Romoje studijuojantys kunigai ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Indijos, Korėjos.
