*alt_site_homepage_image*
lt
en

Naujienos

RSS

Romoje minint Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį prasidėjimą, pagerbtas pal. Jurgis Matulaitis

Gruodžio 8 d. Kunigų Marijonų vienuolijos generaliniuose namuose Romoje vyko Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės minėjimas. Vienuolijos vyresnysis tėvas Joseph Roesch, MIC šventės dalyviams ir svečiams pristatė pal. Jurgio Matulaičio kanonizacijos proceso etapus ir aktualijas.

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1871–1927) – pirmasis Naujųjų laikų lietuvių palaimintasis. Kunigų marijonų kongregacijos atkūrėjo, Vilniaus vyskupijos ordinaro ir apaštališkojo vizitatoriaus Lietuvai šventumas skleidėsi tautinės neapykantos ir ankstyvųjų bolševizmo iššūkių įkaitintoje aplinkoje.

Matulaitis beatifikuotas 1987 m., jo palaikai ilsisi Marijampolės Mažosios bazilikos koplyčioje. 1871 m. gimęs Suvalkijos ūkininko šeimoje, dešimties metų likęs našlaitis, Matulaitis mokėsi Kelcų bei Varšuvos kunigų seminarijose, baigė Sankt-Peterburgo Katalikų dvasinę akademiją. 1898 m. įšventintas kunigu, jis netruko pagarsėti kaip vienas pažangiausių ir gabiausių Lietuvos bei Lenkijos dvasininkų. Matulaitis pradėjo šiuose kraštuose skleisti Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, Leono XIII enciklikos "Rerum novarum" mintis.

1909 m. Matulaitis pasiryžo atkurti bei reformuoti dėl carinio persekiojimo nunykusią Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Kunigų Marijonų kongregaciją, 1911–1927 buvo jos generolas. Jis įsteigė ir dvi moterų vienuolijas – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregaciją bei Jėzaus Eucharistijoje Tarnaičių seserų kongregaciją. Matulaitis formavo Naujųjų laikų sąlygas atitinkančias vienuolijas. Jos turėjo pasižymėti aktyvia dvasine bei socialine veikla, būti nacionalizmo kraštutinumų blaškomų lietuvių, lenkų, gudų katalikų santaikos ir bendro darbo pavyzdžiu.

1918 m. Kaune konsekruotas vyskupu, Matulaitis valdė Vilniaus vyskupiją septynerius sunkiausius nuolat besikeičiančių valdžių metus. Įvairių bendruomenių kaltintas nepakankamu lojalumu jų politiniams siekiams, Matulaitis sakėsi esąs pirmiausia ganytojas visų tautų ir visų sluoksnių žmonėms. Jis dėjo pastangas įveikti tautinę ir socialinę neapykantą, kunigų politikavimą, įprotį Bažnyčios autoritetu dangstyti grupinius interesus. 1925 m. priverstas atsistatydinti iš ordinaro pareigų, paskirtas tituliniu Adulio arkivyskupu ir apaštališkuoju vizitatoriumi Lietuvai. Matulaičio pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva (1927) bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai (1926).

Romos Marijonų namuose atidaryta atnaujinta Marijonų istorijos muziejaus ekspozicija, kurioje rodoma ir su pal. Jurgio Matulaičio asmenybe ir veikla susiję dokumentai, artefaktai.